Mano foto dienoraštis: gegužės 2009

2009 m. gegužės 31 d., sekmadienis

2009 m. gegužės 30 d., šeštadienis

Angelas ir alyvų fėja

Merita ir Jos krikšto mama Monika. :)
Modeliai-Monika ir Merita
Fotografuota-2009 gegužė

2009 m. gegužės 29 d., penktadienis

Gražaus Jums savaitgalio!

Paskambinkite savo seniems,geriems,ilgokai nematytiems draugams. :)
Modeliai-Aistė ir Milita
Fotografuota-2009 balandis

2009 m. gegužės 28 d., ketvirtadienis

Man labai patinka atostogos arabų kraštuose. Dėl savo kontrastų ir jausmo lyg būtum vienoje iš ''Tūkstantis ir viena naktis'' pasakų. Šiandien pabūsiu Jums Šacherezada. :)
Tunisas-ketvirta mano aplankyta arabų šalis. Čia su pasididžiavimu sakoma,kad septyni apsilankymai Kairuane prilygsta vienai piligriminei kelionei į Meką. Kairuane stovi pati svarbiausia Šiaurės Afrikoje mečetė ,,Sidi Okba''. Jie galvoja,kad katalikų sielos yra nešvarios todėl ją galėjome pamatyti iš kiemo. Atvirai sakant man įspūdį padarė tik šviestuvai.
Nors tai turistinis miestas,bet tą dieną mes nesutikome nei vieno turisto. Buvo labai keista. Eini senamiesčio gatve lydimas viltingų žvilgsnių ir jautiesi kaltas,kad nieko neperki.
Tiesa nusipirkau arabišką,baltą,ilgą,medvilninę tuniką. Ji visai man pravertė sekančioje kelionėje Turkijoje. Šiauliuose juk nesuprastų? :)
Dar Kairuanas visame pasaulyje garsus savo kilimais. Jų čia yra kiekvieno kišenei. Brangiausius kilimus moterys riša net 2-3 metus. O tą dieną,kai jis baigtas atsisveikina su juo lyg su artimu žmogumi.
Eidama pro duonos kepyklą lengvai apstulbau. Bet tas jausmas ten lydi nuolat.
Kairuanas-Tuniso saldumynų sostinė. Konditerijoje dažniausiai derinami kviečiai, cukrus,medus,riešutai,datulės,įvairios sėklos,prieskoniai ir džiovinti vaisiai.
Pamenat pradžioje minėjau kontrastus? Taigi-skaniai atrodantys saldumynai su širšių spiečiumi aplinkui ir šalia kabanti skerdiena. :)
Bet kelionių tikslas juk yra pamatyti,paragauti,paliesti,išgirsti,užuosti kažką naujo.
Fotografuota-2008 gegužė
Kairuanas-Tunisas
Šiaurės Afrika

2009 m. gegužės 27 d., trečiadienis

Rasa ♥

Modelis-Rasa
Fotografuota-2009 vasaris

2009 m. gegužės 26 d., antradienis

Mūsų dienos kaip šventė,kaip žydėjimas vyšnios

Modelis-Kristina
Fotografuota-2009 gegužė

2009 m. gegužės 25 d., pirmadienis

Forma

Modelis-Monika
Fotografuota-2009 gegužė

2009 m. gegužės 24 d., sekmadienis

Apie mano Vokietiją

Kodėl pavadinime ''mano''? Todėl,kad aš tą šalį mačiau savaip. Baisiai pykstu išgirdusi kažką blogo apie vokiečius. Dauguma tokių šnekų yra iš oro. Nes postringautojas asmeniškai nepažįsta nei vieno vokiečio.
Greit supratau jog gyventi Bavarijoje tai lyg kažkos palaiminimas. Visus savo svečius Jie sutikdavo išdidžiai tardami ''Herzlich willkommen in Bayern!''. Taigi tarp palaimintūjų buvau ir aš. :)
Du fantastiški pažinimo metai. Vokietija man labai daug davė ir nieko neatėmė.
Vokiečių kalba buvo negraži iki kol jos nemokėjau.
Gyvenau mažame miestelyje šalia Miuncheno. Iš kiemo matydavau snieguotas alpes. O Miuncheno negalima neįsimyleti. Tai Vokietijos Monakas. Jame gyvena sporto,televizijos žvaigždės,daininikai,aktoriai... ir šiaip mėlynakraujiai. Tas miestas turi daugybę gražių ir įdomių vietų. Jis,kaip magnetas. Nuvykite ir Jūs juo sirgsite. :)
Taip vokiečiai pedantiškai tvarkingi. Bet ar tai yra blogai?
Man teko sutikti gerus,draugiškus,nuoširdžius,šiltus,rūpestingus,paslaugius,sąžiningus,neskūpius,nenuobodžius... vokiečius.
Ten išmokau pabūti viena,kadangi pradžioje nepažinojau jokių užsieniečių,o į vokiečių būrį įsilieti reikėjo laiko. Išmokau paprastesnio požiūrio į daug dalykų. Džiaugtis šiandiena. Susiradau kitataučių draugų. Tai buvo mano geografija ne iš vadovėlio. Išmokau nupirkti dovanų be progos. Ir persirgau pirkinių liga. :)
Jie turi krūvą rašytų ir nerašytų tradicijų.
Draugų rate dažni stalo žaidimų vakarėliai.
Ketvirtadienio rytais jaunos miestelio mamytės su savo kūdikiais susirenka pas vieną iš jų pusryčiauti. Plepa,dalinasi patirtimi,pyragų receptais ir t.t.
Vasara vyksta gatvės šventė. Pas vieną iš kaimynų į sodą iš savo terasų visi susineša sodo baldus,kažkas pasirūpina muzika,lemputėmis,griliu,bendrai susineša maistą ir bendrauja,linksminasi iki vėlumos.
Draugių,kaimynių,kolegių ratelyje namų aplinkoje vyksta apatinio trikotažo vakarėliai. Firma atveža parduotuvę į namus. Jos matuojasi,kikena,gurkšnoja šampaną ir perka,perka... :)
Du kartus metuose mokyklos salėje vyksta nebereikalingų vaikiškų rūbų,žaislų,daiktų išpardavimas,mainai. Beto kiekviena mama atsineša savo keptą tortą ar pyragą. Mokyklos kavinukėje jie pardavinėjami renginio metu.
Sekmadienis-šeimos pusryčiai. Visi susirenka su pižamomis prie stalo ir valgo,šnekučiuojasi iki pietų.
Ir tai tik maža dalis tų nerašytų tradicijų. Ir viskame aš būtinai turėjau dalyvauti. Jeigu mėgindavau atsisakyti tuoj pateikdavo argumentą ''Tai taip vokiška (bavariška). Tu turi tai pamatyti''.
Pamačiau. Kalnai,pilys,ežerai,muziejai,pramogų parkai,zoolgojos sodai,miestai,šventės,kitos šalys. Buvau paskatinta lankyti ne tik kalbos kursus,bet ir tokius neįprastus,kaip kalėdinio vainiko pynimo,viduramžių rūbų siuvimo,bavariško prakartėlio meistravimo kursus. :)
Mano darbdavei atrodžiau gabi viskam,ką paimu į rankas,turėjau vardą ''Unsere Perle''. Buvo velniškai sunku nesusireikšminti. :)
Tai kodėl grįžau? Atėjo laikas,kai niekas nebestebino,atrodė viską ką norėjau pamačiau su kaupu. Apsisprendžiau labai greitai. Paskutinę dieną su dviračiu apsukau miestelį ir atsisveikinau su kiekvienu,kurį ten pažinojau,draugavau,bendravau. O vakare dauguma atėjo su dovanomis dar kartą atsisveikinti. Išvykau lydima ašarų,dramų...
Dabar galiu teigti,kad jaunam žmogui labai į gerą pagyventi kitoje kultūroje. Parvažiuos kitoks.
Dar porą metų sapnuodavau tą šalį ir vis sakydavau ''O Vokietijoje tai taip ir anaip''. :)
Žinoma mačiau ir minusiukų,bet jie nėra tokie reikšmingi.
Jau praėjo virš penkių metų,bet aš vis dar valgau tik vokišką jogurtą,YouTube klausau vokiškų dainų,per Eurovizijas tyliai sergu ir už Vokietiją (nebūtinai už dainą),mano pats mėgstamiausias desertas ''Rote Grütze'' ir aklai tikiu preke ant kurios parašyta
''Made in Germany''. :)