Šianakt rausiausi po savo praeitį. Išsitraukiau dėžę su senais laiškais. Ne iš sentimentalumo. Kaiko ieškojau.
Perverčiau krūvą kalėdinių,gimtadienio,šiaip gražios dienos proga gautų atvirukų. Kokia mielybė. Kuomet gyvenau Vokietijoje ir Ispanijoje daugybė MANO žmonių man rašė laiškus. Buvo gražus įprotis. Buvo nes buvo. Kada paskutinį kartą gavote ranka rašytą laišką? Turbūt senai. Aš irgi. Na,bet šis blog'o įrašas ne apie tai.
Vokietijoje turėjau tris drauges iš Tibilisio. Maka,Šorena ir Irina. Nesu buvusi Gruzijoje,bet tai šaliai labai prijaučiu. Kodėl? Žinoma iš Jų pasakojimų.
Jau eina šešti metai,kaip aš Jas vis prisimenu,ruošiuosi parašyti,bet neparašau. Kai grįžau namo Jos man rašė tik Irma neatrašė. Čia iš serijos ryt,poryt...
Ale sau pasiteisinau. :)
Prieš porą savaičių Kretoje važiuojant autobusu į Heraklioną įlipa mergina kaip du vandens lašai panaši į Maką. Man galvoje prasisuka jog Makos krikštamotė tada gyveno Graikijoje. Ji atsisėda,o aš spoksau. Apžiūrėjau Jos brendinį stilių. Hmmm Maka mėgdavo gražius daiktus. Galvoju-na nusiimk tuos tamsius akinius. Iki pat Herakliono aš Ją bandžiau identifikuoti. Ne Ji.
Prisiruošiau Jas susirasti. Viską žinanti Google čia man nepadėjo. Pirmadienį išsiūsiu laiškus į Tibilisį ir Miuncheną. Dūšia jaučia bus tęsinys... :)
