Šiandien turėjau svečių. Tiesa sakant nuo tada,kai grįžau iš Portugalijos ta tema aš,kaip nuo virvės nutrūkusi.
Jau mėnesį beveik kasdien arba važiuoju į svečius,
arba pas mane vis atvažiuoja. Gerai turėti laisvalaikio.
Verdu tirštą daržovių sriubą(dabar jos madingos) ir įdėmiai klausausi monologo apie tai,kaip šiandien Facebook'e pamatė šią mano pusseserės nuotrauką su komentaru "Rojus".
Ir susimastė,kad dirba,studijuoja ir tai visai neneša laimės.
Kad gyvenimas nėra beribis,o jaunystė irgi. Kad oras čia dažniau baisus,nei gražus. Ir,kad galbūt laimės jausmas atsirastų tam "Rojuje"?
Atsakymo nežinau. Bet pasidžiaugiu,kad žmogui aplamai
tokių klausimų kyla.
Visi geri dalykai kažkada prasidėjo nuo minčių apie juos.
Iš savo patirties žinau,kaip kažkur pamatyta viena
fotografija gali nunešti į tuos kraštus.
Va,kaip nuotrauka įkelta iš mobiliojo telefono vienam
eilinis paplūdimys,o kitam tarsi laimės žiburys.
Rytoj vėl lauksiu būrio svečių,o paskui mūsų lauks
"The Queen Symphony". Mano penktadienio "Rojus".
Labanakt
Irma
